Šiame skyrelyje spausdinami atsakymai į klausimus apie laikrodžius, pasirodę naujienų portale “Delfi”. Papildomi kiekvieną mėnesį.

Klausimas: Ar privaloma nusisegti laikrodį sekso metu? Džeimsas Bondas, beje, guldamas į lovą su moterimis, jo niekada nenusisegdavo…

 

Atsakymas: Bet Jūs – ne Džeimsas Bondas, o tiesiog Andrius iš Kauno? Džeimsas Bondas turėjo būti budrus, pasiruošęs klastingam užpuolimui arba nuodingiems vorams, slypintiems po pagalve. Be to, dar ir pareklamuoti laikrodį didžiųjų korporacijų užsakymu… Žinoma, besiveržiant į lovą kad ir kokia aistra būtų beapėmusi, laikrodį reikia nusisegti. Nes tarp paklodžių laikas išvis praranda prasmę… Juoba nusisegęs laikrodį, išvengsite pavojaus sužeisti savo partnerę. Be to, nelabai ir vyriška žiūrėti už jos nugaros, kiek dabar laiko arba dar blogiau – prisukinėti laikrodį. Išvis keista, kad Jūsų rankos dar laisvos…

 

Kl: Ką patartumėte beieškančiajam kišeninio laikrodžio su grandinėle?

 

Ats: Pradžiai, pasveikinčiau su skoningu ir originaliu pasirinkimu. Bet taip pat patarčiau ir neužmiršti, kad tokie laikrodžiai yra nešiojami tik liemenės kišenėlėje, taigi, prie laikrodžio tektų įsigyti ir trijų dalių kostiumą. Žinoma, kai kuriose kelnėse ties juosmeniu yra maža kišenėlė būtent tokiam laikrodžiui, tačiau laikrodžio grandinėlė gerai atrodo tik ties liemenės aptemptu pilvu. Be to, pati grandinėlė irgi turėtų atitikti laikrodžio kokybę, kainą, svorį ir, svarbiausia, metalą, iš ko pagamintas pats laikrodis. Ir dar vienas patarimas – nebūtina demonstratyviai kas keliolika minučių žiūrėti į tokį laikrodį, kiek dabar laiko, laiką šiais laikais patogiau susižinoti kompiuterio arba mobiliojo telefono ekrane… Grandinėlė ant Jūsų pilvo – jau savaime nemažai pasakanti detalė.

 

Kl: Dažnai tenka matyti vyrus, nešiojančius laikrodžius labai atlaisvinta metaline apyranke. Ar tai turi kokią nors prasmę ir, galų gale, ar tai yra padoru?

 

Ats: Vienas vaikinas, okupacijos metais lankydavęsis Vilniaus Černiachovskio aikštėje, kur rinkdavosi tuometinių įstatymų persekiojami homoseksualistai, tvirtino, kad atlaisvinta laikrodžio apyrankė buvo gėjų atpažinimo ženklas. Nesiimu to tvirtinti, nes nežinau, ar tai teisybė. Man visada atrodė, kad atlaisvintos laikrodžio apyrankės priežastis – sugadintas arba nekokybiškas susegimo mechanizmas. Antra vertus, su laisva apyranke ne taip prakaituoja riešas. Ir vis dėlto, manau, kad tai ne visai padoru, nes atlaisvinta apyrankė, dėl kurios laikrodis karo arba laisvai slankioja ranka, niekada neatrodo tvarkingai.

 

Kl: Iš kur atsiradęs keistas įprotis nešioti rankinius laikrodžius, nusuktus į vidinę riešo pusę?

 

Ats: Joks įprotis nėra keistas, jei jis neįžeidžia aplinkinių ir nesikėsina į jų prigimtines teises. Visgi įprotis nešioti taip nusuktą laikrodį – kariškių išradimas. Primenu, kad rankiniai laikrodžiai buvo sukurti lakūnams, o visuotinai ant vyriškų riešų paplito per Pirmąjį pasaulinį karą, ir apkasuose buvo nešiojami būtent taip, kaip minite – nusukti į vidinę riešo pusę. Dėl poros priežasčių. Viena, taip nusukto laikrodžio ciferblatas neatspindėdavo Saulės šviesos ir neišduodavo snaiperiui jo nešiotojo pozicijos. Antra, taip segėti laikrodį yra patogiau įsitvėrus lėktuvo šturvalo ar mašinos vairo – tiesiog lengviau įvertinti, kiek laiko liko iki „valandos X“.

 

Kl: Kiek rankogalis turi dengti laikrodį?

 

Ats: Pradžiai būtina prisiminti, kiek rankogalis turi išvis būti išlindęs iš švarko rankovės – pusantro centimetro. O kita taisyklė yra ta, kad rankai gulint ant stalo horizontalioje padėtyje rankogalis turi dengti lygiai pusę laikrodžio korpuso-ciferblato. Taip, beje, rankovė tiesiog neatrodys per trumpa.

Kl: Kodėl laikrodžiai yra nešiojami ant kairės rankos ir ką reiškia, kai jie būna ant dešinės?

 

Ats: Žmonės nešioja laikrodžius ant skirtingų rankų, nors vaikystėje visi žinojome, kad segėti laikrodį privalu ant kairės, ant dešinės jį nešiodavo tik maištininkai. Tiesa yra paprasta – laikrodis turi būti ant „nedirbančios“ rankos. Istoriškai tai yra paaiškinama taip pat paprastai – laikrodžiai ant kairės rankos atsidūrė dėl pasaulyje vyraujančių dešiniarankių žmonių – taip sumažinant pavojų laikrodį sudaužyti ką nors veikiant, juoba ant kairės rankos esantį dešiniarankiui yra lengviau prisukti. Dėl tos pačios priežasties kairiarankiai juos nešiojo ant savo dešinės rankos, nors, kaip žinia, kasmet pasaulyje žūsta keliolika tūkstančių kairiarankių, bandančių pasinaudoti prietaisais, skirtais dešiniarankiams… Kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad kadaise Vakarų Europos gėjai nešiodavo laikrodžius ant dešinės rankos. Tačiau šiais laikais tai tik skonio reikalas. Juoba ant dešinės rankos laikrodį segi ir dešiniarankis Rusijos premjeras V.Putinas, jei kam nors tai rūpi.

Kl: Rankinio laikrodžio ciferblatas – juodas ar baltas?

 

Ats: Šiam klausimui – jau šimtas metų, o tikslaus atsakymo nėra lig šiol. Tačiau faktas yra tas, kad pirmieji rankiniai laikrodžiai turėjo tik šviesius ciferblatus, o patamsėjo jie tik po Antrojo pasaulinio karo. Mat, lig tol buvo manoma, kad tamsus ciferblatas visada atrodo pigiau, nei šviesus. Be to, laikrodžiai su juodu ciferblatu atrodo labiau „darbiniai“, nei balti, tačiau gali atrodyti ryškesni. Taip pat tvirtinama, kad juodas ciferblatas atrodo solidžiau ir paslaptingiau, nei šviesus. Vis dėlto akivaizdu, kad juodą ciferblato spalvą, skirtingai nei avimus batus, sunkiau priderinti prie laikrodžio korpuso ir dirželio spalvų, gi balta tinka su bet kuriuo metalu ar medžiaga.

Kl: Noriu įsigyti vyrišką laikrodį, tačiau turiu labai siaurą riešą ir dauguma laikrodžių atrodo tiesiog per dideli. Koks laikrodis tiktų ir kur tokį įsigyti?

 

Ats: Sunku įsivaizduoti, kas iš tikrųjų yra „siauras riešas“, tačiau kalbant apie laikrodžių ciferblatų skersmens pokyčius, teisybė, kad jie tampa vis didesni. Nepriklausomybės pradžioje 4 centimetrų skersmuo buvo laikomas „dideliu“, tačiau šiandien nieko nebestebina ir 5 centimetrų skersmens ciferblatai. Tai – mechaninių laikrodžių evoliucijos pasekmė. Prieš 50 metų mažas laikrodžio korpusas buvo statuso simbolis, nes tik aukščiausios klasės laikrodžių gamintojai gebėjo į mažą ertmę sukišti sudėtingiausius mechanizmus. Atsiradus kvarcinėms technologijoms, mažas korpusas reiškė „elektroniką“ ir savo ruožtu tapo „pigumo“ simboliu. Didelis laikrodžio korpusas reiškia gerą mechanizmą, nes didesni mechanizmai iš esmės užtikrina tikslesnį laiko skaičiavimą. Tačiau esama net ir Vilniuje gerų mechaninių laikrodžių su nedideliais ciferblatais, tereikia tik apsilankyti garbingose parduotuvėse.

Kl: Renkuosi laikrodį. Kokia korpuso spalva yra solidesnė – auksinė ar sidabrinė?

 

Ats: Ta, kuri patinka Jums pačiam. Tačiau jei kreipiate dėmesį į senovines heraldikos tradicijas, tiesiog žinokite, kad viduramžiais visi aksesuarai, pagaminti iš aukso simbolizavo intelektą, vienybę ir gėrį. Sidabras simbolizavo atvirumą, išmintį ir pasiruošimą padėti. Juoda – ramybę ir išmintį. Nors dabar dauguma pasaulio valdovų segi auksinius laikrodžius, tikroji valdžios spalva buvo purpurinė arba raudona.

Kl: Iš senelio paveldėjau kišeninį laikrodį „cibulį“, kuris tebeeina ir kurį aš noriu turėti su savimi. Žinau, kad toks laikrodis turi būti liemenės kišenėje, tačiau ką daryti, jei aš jos nenešioju?

 

Ats: Tada belieka pasisiūti kelnes su laikrodžiui skirta maža išorine kišenėle dešinėje pusėje šalia juosmens (bet tam vis tiek reikės pirkti grandinėlę) arba maža kišenėle dešinės kišenės dugne. Jei ir tai netinka, tada belieka tik vidinė švarko kišenė. Tačiau, jei gerbiate tokį daiktą kaip atminimą, vis dėlto pasistenkite pagerbti ir jį patį tam pritaikyta aprangos detale – liemene.

Kl: Nešioju didelį laikrodį, tačiau mano turima klasikinių marškinių rankovė jam yra per siaura. Ką daryti? Nejaugi ieškoti marškinių su platesniais rankogaliais?

 

Ats: Dideli laikrodžiai ant rankos gerai atrodo tik ne darbo metu su atraitotomis marškinių arba megztinio rankovėmis.

Kl: Su kokia apranga galima nešioti elektroninius kvarcinius laikrodžius?

 

Ats: Kiekvienas bent kiek besidomintis stiliumi, pasakys Jums, kad tokių laikrodžių negalima nešioti su dalykiniu ar klasikiniu kostiumu. Kiekvienas pridurs, kad tokius laikrodžius nešioja tik tie, kuriems dar nesukako 30 metų. Kiekvienas primins, kad tokiems laikrodžiams geriausia kompanija – marškinėliai, megztinis, džinsai ir sportinė avalynė.

Ir kiekvienas jų suklys. Nes „Microsoft“ įkūrėjas Billas Gatesas, nors ir turi patį brangiausią pasaulyje rankinį dvipusį laikrodį „Patek Philippe“ „Sky Moon Tourbillon“, dažnai nešioja ir plastmasinius elektroninius laikrodžius (tiesa, gal tai ir ne rodiklis, nes mokykloje B.Gatesą daug kas laikė autistu…). Tačiau niekas pirmas nemestų akmens ir į kitą milijardierių – Romaną Abramovičių, kuris dažniausiai taip pat segi plastmasinį kvarcinį laikrodį. Todėl, žvelgdamas į tuodu iškilius žmones, aš pritariu tik vienai taisyklei – padoraus žmogaus laikrodžio kaina neturi viršyti jo mėnesio pajamų, o koks jis bus – kvarcinis ar mechaninis – tai jau kiekvieno asmeninis reikalas, ir nešioti jį galima su kuo tik nori.

Kl: Ką reiškia nurodyti metrai ant laikrodžio dangtelio? Draugai sako, kad tai gylis, iki kurio galima nerti su laikrodžiu, nebijant, kad jis suges. Ar tai tiesa?

 

Ats: Ne visai taip. Nurodyti metrai nereiškia gylio – jie reiškia tiesiog aplinką, kurioje laikrodis yra sertifikuotas kaip „nepraleidžiantis vandens“ – plaunantis rankas, būnant lietuje, plaukiojant baseine, nardant vandenyje. Kadaise Šveicarijoje nurodomi metrų parametrai išvis buvo sukurti tik skaičiuojant optimalų atstumą, per kurį laikrodžio savininkas galėjo priartėti prie miesto fontano, nebijodamas, kad jo brangenybė sušlaps.

Nurodyti „10 metrų“ reiškia, kad laikrodis yra sertifikuotas kaip pakankamai atsparus, “kad su juo būtų galima plauti rankas”, taip pat būti lauke per lietų ir 10 metrų nuo vandens telkinio.

Nurodyti „30 metrų“ arba „50 metrų“ reiškia, kad su laikrodžiu galima trumpam pakliūti į vandens aplinką, bet jokiu būdu nesimaudyti.

Nurodyti „100 metrų“ reiškia, kad su pastaruoju laikrodžiu galima maudytis ir, jei laikrodis turi užsukamą karūnėlę, negiliai nardyti .

„200 metrų“ reiškia, kad turimas laikrodis yra sertifikuotas kaip “hermetiškas”, ir jį segint galima nardyti su akvalangu.

Kl: Gal man vaidenasi, bet kodėl absoliučioje daugumoje mechaninius laikrodžius reklamuojančių nuotraukų, jie visi rodo 10 minučių po 10-os valandos?

 

Ats: Tie laikrodžiai šypsosi Jums, nes nori, kad Jūs taptumėte jų savininku.

Kl: Kiek svarbu yra rankinio laikrodžio dydis?

 

Ats: Tiek, kiek jis reikalingas įžvelgti valandas, minutes ir datą. Terminai „per mažas“ ar „per didelis“, kuriuos dažnai mėgsta vartoti laikrodžių pardavėjai – tik rinkodaros triukas arba trumpalaikės mados požymis.

Istoriškai laikrodžių korpusų ar ciferblatų dydžiai priklausė nuo jų paskirties – didesni buvo skirti sportininkams, lakūnams ir kariškiams (arba tiems, kurie norėtų save tokiais matyti), mažesni – „diskretiškesni“ – tiems žmonėms, kuriems nederėjo rankomis dirbti fizinio darbo. Tas pats principas yra taikomas ir korpusų storiui – storesni laikrodžiai savyje talpina daugiau mechanizmų bei funkcijų, plonesni – paprastesni, tuo ir elegantiškesni.

Kl: Prie ko turi būti derinamas laikrodis?

 

Ats: Prie tos aprangos, prie kurios jis ir yra skirtas. Jei esate kosmonautas, geriausia segėti tokį, kuris rodo daug duomenų. Jei esate naras, geriausia segėti tokį, kurio rodmenis galite įžiūrėti gelmėse. Tačiau kalbant rimtai, laikrodžiai pagal įvairius kriterijus yra skirstomi į daugelį tipų: prabangos, sportiniai, kariniai, proginiai, kvarciniai, mechaniniai, kišeniniai, rankiniai ir t.t. Kaip ir džentelmeno apranga – skirta sportui, romantiškai vakarienei, darbui ar žvejybai. Tai ir turi derėti vienas prie kito. Juk nekopiate į Himalajus segėdamas ploną mechaninį laikrodį? Kaip ir nesivilksite smokingo (jei turėsite progą, žinoma), segėdamas masyvų lakūno aparatą? Todėl ir džentelmeno aksesuarų dėžutėje turi būti tiek laikrodžių, kiek veiklos sričių jį traukia.

Kalbant apie aksesuarus, prie kurių turi būti derinamas laikrodis – žiedus, rankogalių sąsagas, kaklaraiščio smeigtuką ar diržo sagtį, neišvengiamai visada kyla pagunda derinti laikrodžio korpuso spalvą prie aksesuarų spalvos, pvz., auksinį (ar geltonos spalvos) prie auksinio (ar geltonos spalvos). Tačiau jei gerai įsižiūrėtumėte į tokį sklandų, iš pirmo žvilgsnio, spalvų ansamblį, neišvengiamai pagalvosite, kad vyras šiek tiek persistengė visa tai derindamas, ir galbūt jam trūksta tik priekinių auksinių dantų. Todėl mano patarimas būtų toks – jei didžiuojatės savo aksesuarais, ypač vestuviniu žiedu, niekada nebus svarbu, kokios spalvos yra Jūsų laikrodžio korpusas. Nes visada yra svarbiau laikrodžio paskirtis, o ne jo spalva. Kai kitą kartą žiūrėsite filmą apie Džeimsą Bondą, atkreipkite dėmesį, kad jo laikrodžio spalva ne visada sutampa rankogalių ar diržo sagties spalvas (žiedų, tiesa, šis džentelmeno etalonas nemūvi), tačiau jo laikrodis visada atitinka savo paskirtį ir herojaus aprangos kodą.

Kl: Laikrodžio dirželis – metalinis ar odinis?

 

Ats: Visuotinai priimta manyti, kad būtent odinis laikrodžio dirželis yra „klasikinis“, „istorinis“ ar „tradicinis“. Tačiau tikrovė yra kiek kitokia – pirmojo rankinio laikrodžio, sukurto dar 1868 metais, apyrankė buvo metalinė, ir kuo tauresnis ar įmantriau išraitytas tas metalas buvo, tuo garsiau ja buvo žavimasi. Nes pirmieji rankiniai laikrodžiai buvo laikomi juvelyriniais dirbiniais ir buvo sukurti tik moterims, vyrai tais laikais nešiojo kišeninius „cibulius“. Ant mūsų riešų rankiniai laikrodžiai atsirado tik per Pirmąjį pasaulinį karą, ir teisybės labui būtina pabrėžti, kad jų dirželiai buvo odiniai arba medžiaginiai. Todėl suvokimas, būtent kuris dirželis yra „klasikinis“, gana ginčytinas ir santykinis.

Priežasčių pasirinkti vieną ar kitą yra pakankamai, tačiau pats didžiausias jų skirtumas gali būti kaina. Kai prieš 50 metų pasaulyje atsirado žmonių, neturinčių kur dėti savo pinigų, ir rankiniai laikrodžiai tapo gaminami arabų šeichams ar narkotikų baronams, metalinė laikrodžio apyrankė tapo dalimi, kurią inkrustuojant buvo galima išleisti šimtus tūkstančių. Joks odinis dirželis negali pasigirti platininiu ar deimantais nusagstytu „kūnu“, todėl, kad ir kaip jis elegantiškai atrodys, ar iš kokio reto gyvūno odos bus pagamintas, ženklesnės įtakos laikrodžio kainai jis negali turėti.

Jei mes kalbame apie tikrą odinį laikrodžio dirželį, o ne „szkura naturalna“ už 6 litus, nesuklysiu tvirtindamas, kad odinis dirželis yra tarsi geri džinsai – pranešiotas jis yra labai patogus. Tačiau jei nešiojate jį kiekvieną dieną, po metų gali tekti jį keisti. Odiniai dirželiai gerai tinka laikrodžiams, kurie nėra skirti nešioti kasdien, jie yra formalesni, skirti ypatingoms progoms. Odinis dirželis yra elegantiškas ir iš esmės tinka prie bet kurios aprangos (tačiau neužmirškite, jei užrašas ant laikrodžio tvirtina, kad galite nerti į 100 metrų gylį, tai dar nereiškia, kad ir odinis dirželis gali tą patį…).

Tačiau odinis dirželis gali turėti didelę problemą – gerai sugerti riešo prakaitą ir todėl skleisti nemalonų kvapą. Todėl segint tokį, svarbiausia jo standžiai neužveržti, o palikti kiek erdvės, kad tarp dirželio ir riešo galėtų pralįsti mažasis pirštelis – tai leis prakaitui išgaruoti ir orui laisvai cirkuliuoti.

Metalinės apyrankės, laikrodžių gamintojų požiūriu, yra skirtos tiems pirkėjams, kurie nėra nusiteikę keisti savo laikrodžio bent 10 metų. Nes metalas yra patvaresnis, o tokio tipo apyrankės – universalesnės. Metalinės apyrankės atrodo sportiškiau (o kai kurie sportiniai laikrodžiai tiesiog neatrodo gerai su odiniu dirželiu). Tradiciškai didelių ciferblatų laikrodžiai taip pat dažniausiai gaminami su metalinėmis apyrankėmis. Kai kurie šaltiniai tvirtina, kad metalinės apyrankės geriau atrodo vilkint trijų sagų švarkus arba chalatą, bet tai gali būti subjektyvu.

Beje, jei svarstote galimybę įsigyti guminį, plastmasinį ar medžiaginį dirželį, tiesiog žinokite – guminiai ir plastmasiniai dirželiai gyvuoja ilgiau nei odiniai bent penkeriais metais. Tačiau jie ne tokie universalūs, kaip metalas ar oda. Medžiaginiai dirželiai, kad ir kokie ekologiški bebūtų, yra sunkiausiai prižiūrimi, yra labiau skirti moterims, ir visada atrodys pigiai.

Taigi, odiniai dirželiai – elegantiškesni, metalinės apyrankės – kasdieniškesnės. Odinis dirželis – patogesnis, metalinė apyrankė – patvaresnė. Tačiau laikrodis visų pirma yra asmenybės, o ne turtingumo ar socialinio statuso išraiška – todėl, jei jį segėsite su pasididžiavimu ir pasitikėjimu (kaip Romą išgelbėjęs „Da Vinčio kodo“ herojus Robertas Lengdonas, segėjęs laikrodį su Peliuko Mikio atvaizdu), bet kuris dirželis bus Jums tinkamas.

 

Giedrius Drukteinis