Įkvėpimas: nors daugelis manė ir juokavo, kad kolekciją tikriausiai įkvėpė garsiosios Vokietijos nacionalsocialistų uniformos, M.Prada išties rėmėsi tarpukario (ypač trečiojo dešimtmečio vidurio) kostiumo tendencijomis – prie kūno prigludęs ir dvi eiles sagų turintis (angl. double-breasted) paltas, itin griežtai kirptas švarkas su gėle kišenėlėje, ties liemeniu suveržti marškiniai. Tiesa, buvo ir subtilių užuominų ir į karaliaus Edvardo VII erą (pirmasis XXa. dešimtmetis), kurias buvo galima pastebėti apatinių drabužių komplektuose.
Spalvos: daugelyje kostiumų vyravo niūrūs pilkos, juodos ir baltos deriniai, tačiau pristatymui įsibėgėjant ant podiumo pasirodė ir raudonojo vyno, tamsi violetinė, smėlinė, žalsva, raudona spalvos. Kai kurie neutralūs audiniai buvo puošti juostomis, kiti – smulkiai taškuoti ar marginti prabangiai atrodančiais smulkiais fraktaliniais ornamentais.
Aksesuarai: retro stiliaus akiniai nuo saulės apvaliais lęšiais bei ryškiais rėmeliais, paltus papuošusios segės, švarkus pagyvinusios gėlės, fantazijos bei… parkeriai. Verta paminėti ir gėlėtu raštu margintas kojines iki kelių, sportiškumo ir elegancijos sintezę įkūnijusią avalynę, netgi kelias poras klasikinių batų, dekoruotų smulkiomis gėlėmis.
